„Biblioteka – antra po bažnyčios“

IMGP9355Taip kažkada pasakė pagyvenusi Jiezno krašto moteris, visada rasdavusi laiko knygai. Kažkada bibliotekininkėms tekdavo pėsčiomis, per pusnis ir pūgas, keliauti nuo vieno skyriaus į kitą, rizikuojant užšalti sniege. Kažkada joms teko šalia pagrindinio darbo dar ir auginti triušius kolūkiui ar kasti bulves. Kažkada, dabar pasipuošę plaukus šarma, jos buvo jaunos, linksmos ir džiaugėsi tuometiniu gyvenimu, kad ir koks jis mums atrodytų rūstus.

Taip pasakojo į Jiezno bibliotekos 75-erių metų jubiliejaus šventę lapkričio 8-ąją susirinkę buvusios šios kultūros įstaigos darbuotojos.

Iš minios jas iš karto atskirtum – malonių veidų, pasitempę, besišypsančios inteligentės, kurių asmenybių šviesos neužgesina nei metai, nei vargai. Gėlės, sveikinimai ir gražiausi palinkėjimai teko moterims, darbui bibliotekoje atidavusioms savo gyvenimo dešimtmečius. O koks tai buvo darbas, kokia buvo bibliotekos Jiezne pradžia, labai daug sužinojo ir su visais šiomis žiniomis pasidalino kraštietis istorikas Vytautas Kuzmickas, ne tik daug straipsnių atidavęs spaudai, bet ir nemažai įdomaus palikęs papasakoti ir šventės dalyviams. Jo pranešimas parodė, kaip sunku, kaip pavojinga buvo dirbti bibliotekoje stalinizmo laikais, kokių gudrybių ir laviravimo tekdavo imtis moterims, kad „vienus darbus padarytų, o kitus – užrašytų“. Tačiau, kaip pabrėžė V. Kuzmickas, svarbiausia, kad Jiezno bibliotekininkės niekada nesiveržė tapti aršiomis sovietinių idėjų propagandininkėmis, netgi buvo peikiamos dėl prastai atliekamos ateistinės agitacijos. Šios moterys, o taip pat ir vienos jų vyras, buvo, anot istoriko, „krašto šviesa ir tiesa“.

Gražias pirmtakių darbo tradicijas tęsia dabartinės Jiezno miesto bibliotekininkės Aušra Mineikienė ir Vilma Trabuševskienė, kurias įstaigos jubiliejaus proga sveikino ir svečiai, ir saviškiai, nuostabų koncertą dovanojo kultūros ir laisvalaikio centro vokalinis ansamblis, eilėmis nustebino gimnazijos mokiniai. O vėliau – vaišės, ypatingo skonio tortai, kava ir arbata bei muzika ir dainos, persipinančios su smagiais pokalbiais, juokais, džiaugsmu susitikus, pamačius, trumpam ištrūkus š kasdienės rutinos. Tą patį, tik vaizduotės ir minčių pasaulyje, daro knyga tam, kuris negali be jos gyventi. O tokių – daug, vis dar daug, nepaisant niūrių prognozių bibliotekų ateičiai.

kvitrina.com

Taip pat skaitykite

2 komentarai

  1. nesutinku

    Gražus renginys ir šaunios moterys. Sėkmės, o nuotraukos tai ne užsakomosios, o renginio atspindys.

  2. Raminta

    „Niūrių prognozių bibliotekų ateičiai“ nėra ir negali būti. Iš kur tokios prielaidos? O ką vietoj to??? Nebent rajoną arba net šalį valdyti ateitų koks nors kultūrinis mankurtas. Tikėkimės, taip neatsitiks.
    Kas liečia Jiezno biblioteką, nuotraukų galerijoje pasigesta pačios bibliotekos vaizdų, nes jie čia visi turbūt kultūrnamio salėj susibūrę.