Kiti pučiamųjų orkestrai tarpukario Birštone

F.924,AP.6,b.304

Florijonas Valeika, 1935 m. su pučiamųjų orkestru koncertavęs Birštone, buvo labai vertinamas karinių pučiamųjų orkestrų pasaulyje. Suradome F. Valeikos atliekamų kūrinių natas, kurios buvo išsiuntinėtos beveik visiems Lietuvos karinių pulkų orkestrams (LCVA, ap.6, b.304). Įdomu, kad jas nusirašė ir dar 1933-1934 metų sezone sugrojo žinomas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo 4-ojo pulko kapelmeisteris I. Augustinavičius (Ten pat, p.8). 1934 m. „Žinovas“ rašė: „Kapelmeisteris p. Augustinavičius, griežiąs su savo orkestru Birštone parašė valsą „Birštono naktys“, kurį paskyrė visiems Birštono vasarotojams. Valsas grojamas pirmą kartą labai patiko vasarotojams“ („Žinovas“, 1934, nr.74, p.3).

F. Valeika su pučiamųjų orkestru oficialiai Birštone grojo tik 1935 m. Jo orkestro paslaugos kaina buvo labai aukšta, palyginus su kitais orkestrais, todėl sutartis su juo nebuvo pratęsta. 1936 m. vasarą jau grojo kitas orkestras. 1936 m. gegužės 24 dienos „Suvalkietis“ rašė: „Nuo vakar dienos nors dar buvo tik vienas pirmasis vasarotojas jau groja kapelmeisterio Gužo vadovaujamas antrojo pėstininkų pulko orkestras, kuris visą sezoną linksmins vasarotojus („Suvalkietis“, 1936, nr.21(315), p.3). Pridursime, kad Juozas Gužas muzikinę karjerą pradėjo Rusijoje, tarnaudamas kariuomenėje. 1918 m. grįžęs į Lietuvą jis pradėjo vadovauti vienam iš pirmųjų antrojo pėstininkų pulko orkestrui (Albinas Butavičius. Tauragės apskrities dūdų orkestrai, Tauragė, 1995, p.19-21).

Kurortas be orkestro

kapelmeisteris Valeika

1937-1938 ir 1939 metais joks orkestras kurorte negrojo. Kurortas turėjo finansinių problemų, nes Raudonasis Kryžius dotavo daug pinigų elektros tinklui į Birštoną nutiesti. Birštono valsčius rinko kurorto rinkliavos mokestį, bet jis nebuvo naudojamas kurorto reikmėms. Iškilo konfliktas tarp Birštono valsčiaus viršaičio Jono Marčiukaičio ir kurorto direktoriaus Balio Matulionio. 1938 m. liepos 10 d. įvykusiame valsčiaus posėdyje buvo konstatuota, kad „jau antri metai Birštono kurorte nesamdomas orkestras, kuo labai nepatenkinti vasarotojai. Dėl tos priežasties jų mažiau lankosi kurorte, dėl to nukenčia ne tik miestelio gyventojai, bet ir valsčiaus, kurie veža į Birštoną savo ūkio gaminius“ (LCVA, f.1734, ap.1, b.418, p.105). Valsčiaus pareigūnai „nutarė išreikšti pageidavimą, kad būtų įvestas Birštono kurorte orkestras ir prašyti Alytaus apskrities valdybą, kad padarytų reikiamus žygius Lietuvos Raudonojo kryžiaus valdyboje“ (Ten pat). Į tokį įtvirtinimą taikliai atsakė kurorto direktorius. Jis teigė, kad orkestro problemą valsčiaus valdžia panaudojo, kaip propagandos akciją prieš Raudonąjį kryžių. Direktorius paneigė mitą apie kurorto lankytojų sumažėjimą. B. Matulionis pabrėžė, kad dėl patalpų stokos (vyko kurhauzo išplėtimas – V. K.) ir dėl kitų svarbių priežasčių 1937 m. Raudonasis kryžius buvo priverstas laikinai pakeisti dūdų orkestrą salonine kapela ir gera, brangiai kainavusia (apie 12000 lt) plokštelių muzika (Ten pat, p.117).

Ginčai liko ginčais, o nepriklausomos tarpukario Lietuvos Birštone pučiamųjų orkestrai daugiau nebegrojo.

Kurorto orkestrų tradicija ir nūdiena

Tęsdami savo darbus, taisome 2009 m. Birštono muziejaus išleisto leidinio „Birštono kurorto istorijos apžvalga“ faktus. Šalia daugelio netikslumų yra ir tas teiginys, kad kurorte grojo tik 5-ojo pulko kapelmeisterio F. Valeikos vadovaujamas orkestras.

img175

Šis profesionalus orkestras grojo trumpai. O šalia jo, taip pat kapelmeisterių  Augustinavičiaus, Gužo pavardžių, ypač reikėtų paminėti ir profesionalo Bogdano Visockio pavardę. Jo vadovaujamas pučiamųjų orkestras grojo 1929-1933 metais. Iš 1931 m. gegužės 21 dienos „Kario“ sužinome, kad Marijampolėje dislokuotas 9-asis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio pėstininkų pulkas „turi gana gerai išlavintą dūdų orkestrą. Orkestrui vadovauja prityręs muzikos srityje laisvai samdomas kapelmeisteris Bogdanas Visockis. Orkestre yra du komplektai: vienas iš jų pastovesnis iš samdomų tarnautojų, liktinių puskarininkių, auklėtojų ir mokinių, kurie metas nuo metų tarnaudami yra gerai išsilavinę muzikos srityje. Antrą sudaro būtinosios karo tarnybos kariai. Pulko orkestras yra plačiai žinomas ne tik mūsų, bet ir užsienio visuomenei, nes kas metai griežia Birštono kurorte. Šiais metais pulkas taip pat su Birštono kurorto administracija yra sudaręs sutartį griežti per šį sezoną ir šio mėnesio pabaigoje ruošiasi išvažiuoti į Birštoną“ („Karys“, 1931, nr.21, p.422). „Turiu pažymėti, kad Birštono parke groja visiems marijampoliečiams žinomas 9-ojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio kapelmeisterio p. Visockio vadovaujamas karo orkestras. Programa plati ir įvairi, o išpildymas tikrai meniškas ir užsienio svečiams ne gėda tokį orkestrą parodyti“ (Paulius. Laiškas iš Birštono. „Suvalkietis“, 1931 m. liepos 26 d., nr.40(66), p.3). „Lietuvos pliažas“ 1932 m. rašė: „Birštoniškiai mums rašo, kad p. Visockio orkestras iš pirmos dienos sulaukė vasarotojų tarpe nuoširdžios simpatijos“ („Lietuvos pliažas“, 1932, nr.1, p.5).

Pučiamųjų orkestrai turi senas 150 metų tradicijas. Įdomios jos ir tarpukaryje. Nepastebėti jų, nežinoti valso „Birštono naktys“, būtų kaip ir nekorektiška. Tikime, kad uoliai ir kūrybiškai dirbantys Birštono kultūrininkai į tai atkreips dėmesį

Kurhauzo nuotrauka iš kolekcininko Almanto Miliausko kolekcijos.

 

Istorikas Vytautas Kuzmickas

Taip pat skaitykite