Įdomios Birštono istorijos peripetijos. Jono Šimkaus (1873-1944) vila ir turistinė bazė

Šimkaus vila 1

Jeigu mums visiems  gerai žinomos buvusios Birštono kurorto vilos centre ir prie Vytauto kalno, tai kairiajame Nemuno krante buvusių vasarnamių istorija laukia gilesnio ir išsamesnio tyrinėjimo.  Daugiau pažįstami mums Igno Šablausko vasarnamis, J. Brundzos vila (buvusi pionierių stovykla).  Vilas kairiajame Nemuno krante taip pat turėjo Kauno bankininkas Stašys, Lietuvos kariuomenės karininkas Balys Narbutas, Elena ir Stasė Noreikaitės, Varšauskienės viloje buvo žydų vaikų sanatorija, dvarininko Kalkofo vila. Čia stovėjo Povilo Šiugždinio ir Švelniko vasarnamiai.

Dviaukštę medinę vilą turėjo ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto pirmasis rektorius, profesorius, chemikas Stasys Šimkus. 1900 m. jis baigė Maskvos universitetą, dėstydamas Kazanėje Maskvoje aktyviai dalyvavo lietuvių nacionaliniame judėjime, draudžiamos lietuviškos spaudos platinime. Profesorius buvo kelių nepriklausomos Lietuvos vyriausybių ministru. Vilą Kampiškėse jis pasistatė 1927 metais. Nuo 1924 m. buvo lietuvių – latvių draugijos narys, tad jo iniciatyva Kampiškėse yra pabuvojęs ne vienas žymus latvis, tarp jų – prieškarinis Latvijos prezidentas, sovietinio teroro kankinys Karlis Ulmanis (1877-1942). Jis buvo apsigyvenęs Igno Šablausko vasarnamyje.

Turistinė bazė

1944 m. S. Šimkus mirė. Vilą po jo mirties kurį laiką prižiūrėjo I. Šablausko gyvenimo draugė Marija Baranauskaitė, o vėliau Šiugždiniai. 1959 m. ji atiteko besikuriančiai  turistinei bazei.  Atvykusi į Birštono muziejų Konstancija Šiugždinytė-Taraškevičienė pateikė daug įdomių Kampiškių fotografijų. Tai yra istorinės Birštonui nuotraukos. Vienoje jų – ką tik 1959 m. vasarą  įsikūrusią Birštono turistinę bazę su šautuvu rankose saugo Kazimieras Šiugždinis, Konstancijos tėvelis. Kitoje matome Šimkaus vilą, tapusią turistinės bazės administracijos pastatu. Pirmosios turistų grupės 1959 m. įsikūrė palapinėse, o tik vėliau buvo įrengti mediniai nameliai ir mūriniai pastatai, valgykla.          Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Jonas Šimkus                                                                                                                             

Prieš 55 metus įsikūrusiai Birštono turistinei bazei skirsime specialų straipsnį. Tik jau dabar tenka atmesti dar gajas pseudopatriotines nuostatas, kad turistinė bazė buvo nutautinimo įrankis. Gal TSKP CK viršūnėse apie tai svajota, bet birštoniečių dvasinis, patriotinis kodas buvo žymiai stipresnis už tas užmačias. Svečiai gaudavo išsamią lietuvišką informaciją, daug ką reiškė ir  užsimezgę jaunų žmonių ryšiai, draugystė – Birštono vardas plito po visą Tarybų Sąjungą. Atvykę į Birštoną Maskvos, Leningrado aukštųjų mokyklų profesoriai žydai čia reiškė opozicines nuotaikas, palankiai atsiliepdavo apie tarpukario Lietuvą. Tai žadino laisvės viltį.

Istorikas Vytautas Kuzmickas,

Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas

Taip pat skaitykite