Garbingosios Birštono krašto asmenybės. Ignas Šablauskas (1861-1933) (1)
Kiekvienas, atvykęs į Birštono muziejų ir susipažinęs su dantų gydytojo kabinetu, iki šiol sužinodavo, kad tie daiktai kažkada priklausė dantų gydytojui Ignui Šablauskui, turėjusiam vilą kitoje Nemuno pusėje bei iki Pirmojo pasaulinio karo su savo orkestru grojusiam kurhauze. 1882 m. įsigiję iš Mejerienės statomą vilą Kampiškėse, Šablauskai tapo poilsio vilų steigimo pionieriais kairiojoje Nemuno pusėje. Praeitais metais sukako 150 metų nuo I. Šablausko gimimo, tai jau įpareigoja mus ir gilesniems šios asmenybės tyrinėjimams.
Negailestingame pokaryje vietiniai stribai pasisavino ne vieną I. Šablausko daiktą, tarp jų N. Silvanavičiaus paveikslus, o giminės ir patys degino svarbius dokumentus, kad neatsidurtų kaip „liaudies priešo“ artimieji tolimoje šiaurėje, sovietiniuose kacetuose. Reikia dėkoti giminaitei Daliai Miliauskienei ir jos vyrui kolekcininkui Almantui Miliauskui, kurie išsaugojo kai kurias iš gausybės buvusių I. Šablausko nuotraukų. Suvieniję savo jėgas nusprendėme pamažėle, vis žinias papildydami, atskleisti garbingo krašto žmogaus asmenybę.
Gimtinė, jaunystės metai
Kauno apskrities archyve surasta dantų gydytojo Igno Šablausko byla ( KAA, f.I-474, ap.2, b.109) padeda atskleisti kai kurias jo gyvenimo detales. Jis gimė 1861 m. liepos 31 d. tuometinėje Vilniaus gubernijoje, Vileikos apylinkėse (dabar Baltarusija), netoli Cincevičių kaimo, kuriame gimė ir Nikodemas Silvanavičius. Silvanavičius ir Šablauskas buvo draugai tiek vaikystėje, tiek studijų metu Peterburge. Susisiekėme su giminingu mums pagal N. Silvanavičių Vileikos kraštotyros muziejumi, kuris pažadėjo patikslinti I. Šablausko ryšius su gimtine. Igno Šablausko tėvas Martynas turėjo aukštą carinėje rangų lentelėje 5-ąją iš 15 civilinės tarnybos rangų valstybės patarėjo vardą (Ten pat, p.1ap). Tai leistų manyti, kad Martynas Šablauskas (Szablowski) turėjo dvarą, o gal net valstybinę tarnybą. Motina Eugenija Kevnarskaja, gyvenusi kartu su sūnumi, mirė 1897 m. ir yra palaidota Prienų senosiose kapinėse. Kartu su ja buvo palaidotas ir sūnus.
Igno vaikystė nebuvo lengva, tikriausiai, jį augino ne tėvai. Gal tai buvo seneliai, o gal tolimesni giminės. Tiek dokumentuose, tiek remiantis giminaičių pasakojimais, I. Šablauskas vengdavo kalbėti apie vaikystę. Savo byloje jis neatsimena, ar jo tėvai turėjo žemės valdas, nenurodo, kur jos buvo. Nerašo jis ir, kur baigė pradžios mokslus. 1884 m. rugpjūčio 31 d. jis įstojo į Peterburgo imperatoriškąją karinės medicinos akademiją, kurią baigė 1888 m. liepos 10 d. (Ten pat). 1892 m. balandžio 27 dieną jam buvo suteikta teisė dirbti savarankiškai praktikuojančiu gydytoju. Kur jis dirbo 10 metų iki 1902 metų, kol kas lieka dokumentais nepatvirtinta. Kadangi 1882 m. buvo įsigyta vila Kampiškėse, tai leistų daryti prielaidą, kad dantų gydytoju dirbo Pakaunėje.
Darbas Kaune
1903-1926 m. I. Šablauskas dirbo dantų gydytoju Kaune („Памятная книжка Ковенской губерний 1908 год, 1909, p.171, ten pat 1909, p.171; Lietuvos medicinos, veterinarijos ir farmacijos įstaigų sąrašas, Kaunas, 1926, p.99). 1903-1922 m. jis gyveno, nuomodamas pas gydytoją Vytautą Žolkevičių butą Nikolajaus prospekte (vėliau – Laisvės alėja) nr. 34. Tarp 20-ies Kauno dantų gydytojų I. Šablauskas pasižymėjo stropumu. Jeigu to laiko žinomi Kauno dantų gydytojai Tverje Jankelis Berelis, N. Ogur-Groziska, Šoma Glikmanas, Ema Ogur-Grodziska iškabose skelbėsi dirbantys po 3-4 valandas per parą, tai „dentistas Ignas Šablovskis priima bet kuriuo laiku“ ( Памятная книжка Ковенской губерний 1912, p.57).
I. Šablauskas, kaip ir dauguma dantistų, dirbo dabartinėje Laisvės alėjoje. Vasaros laiku ir po 1926 metų jis dirbo savo viloje Kampiškėse. Įdomu ir tai, kad 1910-1914 m. laikotarpiu, gavęs gubernijos gydytojų valdybos leidimą, I. Šablauskas dirbo ir Kauno kalėjime (KAA, f i-474, ap.2, b.109, p.1-10). Jis buvo Kauno dantų gydytojų draugijos, kuriai vadovavo Stakliškių dantų gydytojas G. Rabinavičius, narys. Nuo 1922 metų I. Šablauskas savo tautybės grafoje nurodydavo esąs lietuvis.
Didžioji Igno Šablausko gyvenimo meilė
Jau darbo Kaune pradžioje I. Šablauskas susipažino su mergina, kilusia iš neturtingos marijampoliečių šeimos, Marija Baranauskaite (1871-1958). Jiedu drauge gyveno, nuomodami butą minėtame Nikolajaus prospekto (Laisvės alėja) 34 gyvenamajame komplekse ir kartu dirbo dantų gydymo kabinete. Virš 1600 kvadratinių metrų penkiuose V. Žolkevičiaus gyvenamuose namuose butus nuomavo apie 20 nuomininkų. Komplekse buvo 4 parduotuvės, dvi iš jų maisto. Pirmajame aukšte namo, kuriame gyveno Ignas ir Marija, buvo centrinis šildymas, kitur – židiniai, apkūrenami malkomis (KAA, f.209, ap.1, b.12, p.2). Gyvenimo aistra, supratimas, abipusė pagarba, pagalba vienas kitam išliko visą gyvenimą. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui abu traukėsi į Peterburgą, po karo vėl grįžo į Kauną. Vėliau I. Šablauskui susirgus, Marija jį ištikimai, nuoširdžiai iki gyvenimo pabaigos slaugė. Jiedu neužregistravo šeimos, nesusilaukė vaikų, bet visą gyvenimą vienas kitam buvo parama, džiaugsmas ir paguoda. Labai šiltai apie šių žmonių santykius Marijos prisiminimuose mums papasakojo gerbiama Konstancija Taraškevičienė, kurią jau po Igno mirties užaugino Marija.
Birštono muziejaus istoriko Vytauto Kuzmicko ir kolekcininko Almanto Miliausko bendras projektas „Veidai ir įvykiai, praeitis ir dabartis“. Siekiame nuotraukų, istorinių dokumentų paieška, jų moksline analize, sugrąžinti iš praeities garbias istorines asmenybes, nutylėtus istorinius įvykius, ugdydami istorinę sąmonę ir demokratinį, kritišką požiūrį į dabarties dalykus.
Bus daugiau
Vytautas Kuzmickas ,
istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas
