Jei gyventume 120 metų, jei į pensiją išeitume 85 metų… Ar ateityje ligonį slaugytų robotai?

photo_original_1_67292329 Europos ilgalaikės priežiūros įstaigų  vadovų  kongrese  18 valstybių socialinės  ir  sveikatos  priežiūros  sistemų  praktikai klausė pranešimus, diskutavo tema “ TECHNOLOGIJOS  GLOBOJE-GALIMYBĖS IR LIMITAI” apie   technologijų  naudojimą   ilgalaikėje žmogaus  priežiūroje. Mokslininkai  lektoriai  iš Austrijos, Šveicarijos, Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Italijos , Prancūzijos ir kitų šalių  teikė tyrimų išvadas, įžvalgas, šalių-technologijų naudotojų praktikai analizavo įdiegtų  įvairių elementų teigiamą ir neigiamą įtaką žmogui.

Ar norėčiau, kad  ateityje  mane,  globojamą  ar  slaugomą,  aptarnautų robotas? Ar norėčiau, kad  ten, kur  gyvenu, visi  žinotų, kada einu miegoti, kiek kartų  per naktį keliuosi  į  WC, kiek  išgeriu  vandens ir  pan? Sujungus informaciją į sistemą, tai kontroliuotų  davikliai,  analizuotų  personalas, darytų išvadas. Dėl to žmogaus  priežiūra taptų efektyvesnė, jam  būtų saugiau. Bet ar neprasilenktume su etikos normomis? Vokietijos prof. dr. T.Klie prieštarauja  šioms technologijoms žmogaus gyvenime: niekas  neturi  teisės kištis į mano gyvenimą, kad ir esu  silpnesnės  sveikatos. Atseit  technologijos nuims daug  rizikų mano gyvenime, bet nėra  pasaulyje  tokios sistemos, kuri nuimtų visas rizikas.

Technologijų  naudojimas tam, kad  būtų  greitai keičiamasi informacija tarp teikiančių  paslaugas žmogui socialinės sistemos   ir tarp  sveikatos priežiūros personalo, turėtų tapti laime  paslaugos  gavėjui. Jam būtų  naudingas   operatyvumas: žmogus  gulėjo ligoninėje, buvo  reabilitacijoje, tolesnis prižiūrintis globos, slaugos namų ar  į žmogaus  namus ateinantis  personalas tą pačią dieną gauna nuorodas  technologijomis, kaip toliau efektyviai, profesionaliai prižiūrėti asmenį, kaip  gydyti, kokias  atlikti  medicinines procedūras, prevencijas  ir t.t. Sveikatos sektorius paruošia  rekomendacijas slaugos ir globos  įstaigai, paslaugų  į namus teikėjams, kaip  geriausiai  padėti  po gydymo. Fantazijos?  Ne. Šalyse modeliai  pradeda sėkmingai  veikti.

Daugiafunkcinė  sistema (Telemedicina) diegiama  Prancūzijoje: per  20 miestų  sujungti  į  elektroninę sveikatos  sistemą, centras-Paryžiuje. Sistema  sėkmingai naudojasi gydytojai, slaugos darbuotojai ir  gyventojai. Per  tinkle rengiamas  konferencijas supažindinama  su  medicinos  naujovėmis, neišeidamas  iš  savo namų gali gauti gydytojų konsultacijas. Po šios  sistemos įvedimo atsisakyta dalies medikų  visuose eksperimentiniuose miestuose,  sumažėjo ekonominės išlaidos. Sutaupoma gydytojų ir  besikreipiančiųjų laiko, nes technologijų dėka  gerai apmokytas vidurinysis medicinos personalas perduoda gydytojų centrui visą informaciją (pvz.,paciento  tyrimų rezultatus, kitus duomenis). Ligonio ir sveikatos sektoriaus bendradarbiavimo  efektyvumui didinti  valstybė  kuria infrastruktūrą, kurioje-techninės galimybės, gebantys  jomis naudotis paslaugų teikėjai ir gavėjai, ypatingai  tobulas  personalas,  bendra  analizės sistema, teisės aktai.

Suomijoje, Helsinkyje, 2012 m. atidaryti 70 gyventojų išmanieji globos  namai pagal koncepciją “turėk savo  gyvenimą”. Projektas skirtas sergantiems  demencija: pastate kambariai  išdėstyti ratu, viduryje- virtuvėlė, valgomasis, darbuotojai, užimtumo erdvės. Kiekviename  kambaryje- išmaniosios  grindys: naktį žmogui atsistojus, nugriuvus jos  siunčia  signalą personalui.Vaistų  dozatoriai  individualiomis dozėmis  paskirsto kiekvienam  vaistus. Išmaniosios  šiukšliadėžės  sugeria panaudotų  slaugos  priemonių  kvapą. Kiekvienas turi savijautos  apyrankę išsikviesti pagalbą, fiksuoti  informaciją: koks  spaudimas, širdies ritmas, kiek laiko miegojo ir t.t. Dėl panašių technologijų žmogui yra  daugiau  privatumo, nes į kambarį  nuolat  neateina  personalas, užtikrinamas  saugumas, ypač  naktį,  taupomas darbuotojų darbo laikas, stebimas  ir kontroliuojamas  jų darbo efektyvumas, kaip greitai  reaguojama  į  technologinius  signalus. Taip  stiprinama  ir  personalo atsakomybė.

Japonijoje sveikatos  priežiūros sistemoje   sėkmingai   taikomi robotai, padedantys judėti  poinsultiniams  ligoniams, bei  robotai, duodantys  garsines  komandas. “Išmanusis tualetas” iškart  nusiunčia gydytojui įvairius  duomenis po šlapimo tyrimo.

Austrijoje 1993-2009 m. valstybės finansuojama  mokslininkų  darbo  grupė kūrė keletą senjorų gyvenimo  prototipų, juos analizavo ir  pateikė visuomenei  pasirinkti pageidaujamus ir  priimtiniausius. Gal “šeimos namų” (Lietuvoje-kartų  namai-?)  modelis: kartu gyvena kelios  kartos, prižiūri  vieni  kitus, teikia pagalbas, tačiau gauna daug  įvairių  paslaugų  iš  išorės. “Kaimo” modelyje į sukurtą infrastruktūrą  susirenka  panašių poreikių, pomėgių, netgi keistumų žmonės iš savo gyvenamosios teritorijos (savivaldybių globos  namai-?). “Normalios bendrystės”(senjorų rezidencijos, neįgalaus  jaunimo namai ir  pan.) modelis- kai viename name kaip  šeima  gyvena būrys asmenų, turinčių  panašų  socialinį statusą   ar panašius požymius. “Pasakiško gyvenimo”(privatūs namai-?) modelyje puikiai  sutvarkyta  aplinka, pritaikyta infrastruktūra, teikiamos visos  pageidaujamos sveikatos, reabilitacijos, SPA, edukacinės, kultūros  paslaugos. Idealu, bet kas  už  tai apmoka?

Prižiūrėtų  robotai.   Ką  veiktų  personalas?

Austrijos  mokslininkai kartu  su praktikais mėgino prognozuoti  ilgalaikę priežiūrą 2150 metais, kai gyventume  120 metų, į pensiją išeitume 85 m. Greitai vykstant pokyčiams žmonijos istorijoje (ar Lietuvoje prieš 20 metų galvojome, kad dažno rankoje bus  vienas ar du mobilūs telefonai, kad  neįgalusis, senjoras iš globos namų galės bendrauti per  “skaipą” su savo vaikais, giminaičiais, esančiais bet kuriame pasaulio  krašte, kad sunkus ligonis galės  valdyti kompiuterį ir  pan?), ”kelionė” į  prognozes po daugiau nei  100 metų -ne fantazijų kūrinys. Tai, kaip  teigė  mokslininkai, “sunkus darbas”.

Ar tiesa, kad tolimesnėje ateityje  žmonės gyvens be rūpesčių? Kaip praleis senatvę? Valstybės  gerovė formuojasi geriau  nei kiekvieno žmogaus individuali gerovė. Kaip  reikės išvengti sunkių ligų? Už ką pirkti medikamentus, maistą, paslaugas pensininkui, jei dirbančių, mokančių  mokesčius ir turinčių  pajamas  skaičius  didės ne  taip  grėsmingai  kaip gyvenimo trukmė? Kaip bus  konstruojamas  senjoro, ligonio  gyvenimas? Kas  jį  prižiūrės? Tik robotai?  Koks  bus robotas? Panašus į  žmogų? Kalbantis? Jei  ne, jo nepriims senoliai. Kokios roboto funkcijos: pagalba  kasdienos buityje, pvz.,  išplaus galvą ( žmogus  taps  kaip mašina plovykloje ?), pamaitins, pakeis  sauskelnes? Ar  tai bus  priimtina gaunančiam  paslaugas? Stebės, kontroliuos  išėjimus, judėjimą, griuvimus, teiks kitas  pagalbas ? Japonijoje naudojant robotus  nėra  nei finansinės, nei etikos problemų.

Prognozuojamas 2150 m. kitas specialistų  vaidmuo: priežiūra bus   robotizuota, o darbuotojams liks bendravimo, integracijos pusė. Žmogus turės turėti  teisę pasirinkti, pirmiausia- jo pasirinkimas, po to – technologijos. Žmogui  reikia žmogaus, taip buvo, yra  ir  bus ateityje, nes  žmogiškų  santykių svarbos niekas  negalės  pakeisti ir po šimto metų. Baziniai  priežiūros principai išliks: nepriklausomybė, pasirinkimo galimybės, privatumas, orios sąlygos. Technologijos  bus  standartas.

Xxx

Kongrese nagrinėtos technologijų  kūrimo, naudojimo socialinėje, sveikatos  temos kėlė  daug klausimų tiek  mokslininkams, tiek  praktikams. Pasaulio demografinėje  situacijoje, kai  žmogus gyvena vis  ilgiau, technologijų naudojimas sveikatos, socialinėje  sistemose –iššūkis  valstybėms. Reikia daug lėšų, tačiau technologijų gamyba, įdiegimas – kartu ir ekonomikos  vystymo skatinimas.

O  Lietuvoje?

Yra technologijų (iškvietimo  sistemos, saugumo pulteliai, skype, slidžios  paklodės ir t.t.). Tačiau visa  tai- paslaugos kaina. Reikalavimai  priežiūros  kokybei teisės  aktuose  auga ( orių sąlygų  sukūrimas, socialinės  veiklos pagal  sveikatą, personalo  normatyvai, įvairios priemonės kokybei  užtikrinti lengvinant  prižiūrimo žmogaus gyvenimą  ir personalo  darbą ir  t.t.), lėšų  valstybėje  trūksta. Didinama  savivaldos  atsakomybė už  žmonių sveikatos, socialinę priežiūrą. Kol  kas savivaldybės  priverstos  globos namuose apgyvendinti tik slaugomus, nes jų priežiūrą dotuoja  valstybė. Gauti   slaugomo  asmens  statusą  pagal galiojančią  tvarką nėra  lengva (pažyma SPS-1). Slaugos  kaina  Lietuvoje  taip pat  labai  įvairuoja.  Tikėtina, kad vietos valdžiai valstybės perduotas  savarankiškumas nuo  2014 m. padės  geriau  spręsti socialines  problemas, tarp  jų – ir kokybišką  stacionarią priežiūrą, nesvarbu, socialinėje  ar  sveikatos priežiūros  sistemoje būtų slaugomas/globojamas  žmogus, tik ne gyvenimą tęsiantis “globos“ lovoje (taip  vadinamos globos vietos slaugos ligoninėse). Paslaugų į namus gražių  pavyzdžių  per  Lietuvą yra. Tačiau    kiekvieno  senyvo  amžiaus ar neįgalaus  žmogaus jo  reikalingos paslaugos  nepasiekia, šiandien dar nėra aktyvaus, efektyvaus  sisteminio, darniai  besikoordinuojančio  su sveikatos  paslaugomis  tinklo.

Taigi  kol  kas  robotų  slauga  mums negresia. Bet būtina ieškoti daugiau  galimybių teikti integruotas globos  ir  slaugos  paslaugas  į  namus, nesant  jų, bet  esant  poreikiui – valstybei ir savivaldai turėti finansines galimybes institucinei priežiūrai. Tik  nepalikti žmogaus  be  nieko.

Europa politiniame lygmenyje jau aktyviai  diskutuoja ilgalaikės  priežiūros  kokybės ir  plėtros   tema. Tai skatina  daryti demografinė  situacija.  Lietuvoje, skirtingai nei mūsų kaimynėse Latvijoje  ir  Estijoje,  kol  kas  diskusijų mažai. Noriu  tikėti, kad jos šiemet prasidės. Demografinės prognozės – tai  užduotys valdžiai, politikams

 

Angelė  Bajorienė, Europos ilgalaikės priežiūros įstaigų  vadovų  asociacijos (E.D.E.) generalinės tarybos  ir  vykdomosios  valdybos narė

 

Taip pat skaitykite